Išaušo „Būties valanda“, kasdien skamba „Pesimizmo himnai“. Sustojom visi prie „Didelio kelio“. Per šventes neaplankys „Dėdės ir dėdienės“. Tačiau gyvenkime „Akių tamsoj, širdies šviesoj“, rašykime savo „Dienoraštį be datų“. Sklaidydami „Papirusus iš mirusiųjų kapų“ sušukime: „Škac, mirtie, visados škac“. Tenesidžiaugia Frank Kruk. Niekada nepamirškime, kad „tarp dviejų aušrų pasaulis lyg pasaka“(V. Myk.-P.).
Neliko „Keleivio novelių“. „Išeivis sukalioja pirštu gaublį ir galop klausia: ar neturite ko nors kito?“ (Č. M). „Čia buvo mūsų kaimas./ Po gaisrų, po žudynių jis ataugdavo iš pasėtų rugių“ (M. M.). Dabar belieka viena kelionės kryptis – „Madagaskaras“.
„Nesmagu, kad liekat vienas“. Ir vis dėlto likite namuose ir skaitykite „Įveikti save“. Tada ateis „Laimingiausioji vasara“, išvysite „Kai sirpsta vyšnios Suvalkijoj“. O pašaukti „Žilvine, Žilvinėli…“ eisite laikyti egzaminų. „Būti ar nebūti?“. Bet dar Kukutis sakė: „Niekada nepriprasiu nebūti“. „Todėl mokėkime gyventi nors ir dūžtančiose formose“ (V. M.). O po egzaminų staiga pamatysite, kad „Miškais ateina ruduo“.
Pamokos apibendrinimas. „Jei ryt turi įvykti pasaulio pabaiga, vis vien reikia sodinti savo obelis“ (Č. Milošas).
Su viltimi ir pavasariniais linkėjimais IVg klasei ir ne tik
Mokytoja Aušra Vrubliauskienė
P. S.: Minimi V. Mykolaičio-Putino, S. Nėries, J. Tumo-Vaižganto, M. Martinaičio, Just. Marcinkevičiaus, S. Šaltenio, J. Apučio, M. Ivaškevičiaus, R. Granausko, M. Katiliškio kūriniai.