Balandžio 29 d. vyko respublikinis ,,Atliekų kultūros‘‘ egzaminasBalandžio 29 d. vyko respublikinis ,,Atliekų kultūros‘‘ egzaminas



      Atliekų tvarkymas yra nuolat besikeičiantis, tad nuolatinis aplinkosaugos žinių atnaujinimas yra kiekvieno kultūringo žmogaus siekis. Šiandien jau keliame kitus tikslus – ne tik stropiau rūšiuoti, bet ir mažinti vartojimą, užsiimti atliekų prevencija, pakartotiniu perdirbimu, siekiant žiedinės ir žaliosios ekonomikos tikslų. 

      Šis egzaminas suteikė galimybę ne tik pagilinti turimas  žinias atliekų tvarkymo srityje, bet ir parodė silpnąsias vietas – tad turėjome galimybė sužinoti, kur galime tobulėti. 

      Sveikiname III g. klasės mokines Gerdą Meškinytę, Laurą Dzedravičiūtę Eveliną Kuliešiūtę ir Kamilę Rezgytę, kurios atsakingai išlaikė egzaminą ir gavo pažengusiojo ir žinovo  diplomus.

     Tik gyvendami atsakingai, sąmoningai tvarkydami atliekas ir rūpindamiesi savo aplinka, galime užtikrinti geresnį gyvenimą mums bei ateities kartoms!

Biologijos mokytoja R.Dereškevičienė

VERTIMŲ KURSAI GIMNAZISTAMSVERTIMŲ KURSAI GIMNAZISTAMS



Veiverių Tomo Žilinsko gimnazijos Ig-IVg klasių 13 mokinių dalyvavo nuotoliniuose vertimo kursuose, kuriuos organizavo Kauno technologijos universitetas (KTU), Vilniaus universitetas (VU) ir Europos komisija.

Šiuose kursuose dalyvavo 250 mokinių ir mokytojų iš visos Lietuvos. Kursai buvo suskirstyti į keturias paskaitas: 1) įvadas įvertėjo profesiją, 2) dalykinis vertimas ir vertimo technologijos, 3) literatūrinis vertimas ir kultūrinis kontekstas, 4) audiovizualinis vertimas. Mokiniai taip pat galėjo išbandyti vertėjo profesiją atlikdami nedideles vertimo užduotis, taip pasiruošdami būsimai pamokai. Kaip teigia patys mokiniai, jiems kursai buvo naudingi ir reikalingi. Mokiniai teigė, kad po šių kursų pasikeitė jų požiūris į vertėjo profesiją, sužinojo naujų dalykų ir pagilino jau žinomus aspektus vertime.

Labai džiaugiamės ir didžiuojamės II g klasės mokiniu GVIDUPADAIGIU laimėjusiu prizą už geriausiai atliktą dalykinį vertimą! KTU jam skiria šias dovanas: pažymėjimas apie išklausytą vertimų kursą, kuprinė ir gertuvė.

Kursus surado ir juose dalyvauti mokinius dalyvauti subūrė VTŽG anglų kalbos mokytoja metodininkė Evita Maksvytienė.

VANDENS SVARBAVANDENS SVARBA



Suaugusio žmogaus organizme yra 68–70 proc. vandens, iš jo kraujyje – 90 proc., raumenyse – 75 proc., kauluose – 28 proc. Vanduo – tai geriamas vanduo, neturintis jokio papildomo skonio ir kvapo. Vanduo – ne tik sveikatos, geros savijautos, geros nuotaikos priežastis, bet ir grožio bei jaunystės eleksyras.
Kelių tūkstantmečių Rytų išmintis byloja, jog daugiau nei 90 % visų ligų žmogaus organizme kyla dėl neteisingo vandens gėrimo:
 sutrinka virškinimo procesas,
 šalinimo procesas,
 užnuodijamas kraujas, kuris šiuos toksinus išnešioja po visą mūsų organizmą.
Atsiranda tokios ligos, kaip:
 dvylikapirštės žarnos ir skrandžio,
 plonųjų ir storųjų žarnų uždegimai,
 sutrinka šalinimo procesai, lydimi nuolatinio vidurių užkietėjimo,
 hemorojaus,
 nuolatinis vandens trūkumas padeda atsirasti mažakraujystei, toksinai krauju pirmiausiai užkrečia subtiliąsias mūsų organizmo vietas – smegenis, nuo ko atsiranda nuolatiniai galvos skausmai, migrena,
 išdžiūsta, šerpetoja oda,
 skylinėja plaukai, nagai,
 tinkamai nedrėkinamos akys praranda savo blizgesį.
5 auksinės vandens gėrimo taisyklės

  1. Atsikėlus ryte išgerkite 1 stiklinę vandens
  2. 30 min. prieš maisto vartojimą išgerkite 1 stiklinę vandens.
  3. Vartodami maistą negerkite (po valgio negerkite apie 40 min.)
  4. 30 min. prieš miegą išgerkite 1 stiklinę vandens.
  5. Kai norite gerti – gerkite vandenį.

Vandens yra visuose gyvuosiuose organizmuose ir jis būtinas gyvybei palaikyti. Gėlo vandens atsargos Žemėje nedidelės. Tuo tarpu didėjant žmonių skaičiui ir plėtojantis pramonei, suvartojama vis daugiau vandens. Vanduo turi įtakos visiems žmogaus organizmo gyvybiniams procesams. Žmogaus kūne yra 68 – 70 % vandens, kraujyje – 90 %, raumenyse – 75 %, kauluose – 28 %. Jis sudaro 75 % žmogaus smegenų masės. Žmogaus vaisius sudarytas iš 99 % vandens, kūdikis gimsta turėdamas 90 % suaugęs žmogus jo turi 70 %.

Su vandens pagalba vyksta dauguma medžiagų apykaitos reakcijų, kurios užtikrina nenutrūkstamą gyvųjų audinių irimo ir regeneracijos procesą. Beveik visi organizmo cheminiai, fiziologiniai procesai vyksta vandens skiediniuose arba kartu su vandeniu. Skystoje vandens terpėje vyksta virškinimo ir maisto įsisavinimo procesai skrandyje ir žarnyne, gyvosios
medžiagos sintezė organizmo ląstelėse. Kartu su vandeniu iš organizmo pašalinamos kenksmingos medžiagos arba apykaitos produktai. Laiku jų nepašalinęs, žmogus sunkiai apsinuodija ir net miršta.
Suaugusiam žmogui kasdien reikia 2 – 2,5 1 geriamojo vandens. Žmogus ir gyvūnai, savo organizme perdirbdami maistą, patys pasigamina endogeninio, t. y. vidinio vandens. Visi gyvūnai ir augalai daugiausia vartoja tą vandenį, kurį pasigamina savyje.
 Netekęs 1 – 1,5 1 vandens, žmogus pradeda jausti troškulį. Praradus dėl vandens deficito 6 – 8% savosios masės, žmogaus organizme sutrinka medžiagų apykaita, sulėtėja oksidacijos procesai, didėja kraujo klampumas, pakyla temperatūra, dažnėja pulsas, parausta oda, suglemba raumenys ir kūnas, svaigsta ir skauda galva.
 Netekus 10% vandens, atsiranda negrįžtamų patologinių reiškinių: trūkinėja oda, įdumba akių obuoliai, sutrinka rega, prasideda traukuliai gerklėje, inkstai neišskiria šlapimo, silpsta protas.
 Netekęs 21% vandens, žmogus miršta. Žmogui būti be vandens daug pavojingiau negu be maisto: nevalgęs jis gali išgyventi iki 40 dienų, o negėręs numirs apie aštuntą parą.
Liguistų reiškinių žmogus neišvengia ir tada, kai vartoja per daug vandens: pasirodo intoksikacijos simptomai, krinta kūno temperatūra, teka seilės, pykina, sutrinka judesių koordinacija, atsiranda traukuliai, suglemba raumenys, skauda galvą.
Štai ką reiškia vanduo žmogaus gyvenime. Tačiau jo reikia ne vien fiziologiniams procesams. Normaliai žmogaus gyvybinei veiklai palaikyti vandens reikia kur kas daugiau negu nustatyta fiziologinė norma. Vanduo atlieka lemiamą vaidmenį Žemės istorijoje, klimato ir orų formavime, medžiagų apykaitoje, gyvybės fiziologinėje ir biologinėje sferoje.