Autorius: Administratorius ADMIN

Pradinio ir priešmokyklinio ugdymo klasių mokiniams žiemos atostogos nuo 2020-12-14 d. iki 2021-01-03 d.

Artėjant gražiausioms metų šventėms, norisi, kad laukimas būtų šiltesnis, prasmingesnis, sukurtų teigiamų emocijų ir gerumo. 1b klasės mokiniai, pamokų metu buvo supažindinti su švenčių tradicijomis, darė dekoracijas, sveikinimus draugams ir artimiesiems, dalinosi asmenine patirtimi kaip sutinka žiemos šventes. Sunku įsivaizduoti kalėdinį laikotarpį be mandarinų, eglutės ir imbierinių meduolių bei sausainių. Prieš atostogas mokiniai dekoravo sausainius, turėjo puikų laiką bendrauti, išmokti dalintis, kurti tarpusavio santykius. Sausainiukais pasikeitė su draugais, pririšome virveles ir bus puikūs papuošimai eglutei.

Visiems linkime gražaus švenčių laukimo, prasmingo laiko kartu!

1B klasės mokiniai dalyvavo piešinių konkurse “Mano svajonių kaukė”, kurį organizavo Veiverių kultūros ir laisvalaikio centras. Mokiniai piešė savo svajonių kaukes, šiuo metu mes neišvengiamai esame nuo jų priklausomi. Tarp nugalėtojų papuolė Barbora Jasinskaitė ir Gustas Chomskas.

Mokytoja Eglė Liutkienė

   Kiekvienais mokslo metais gimnazijoje pradinių klasių mokiniams vyksta projektai rudens tema. Šiemet mūsų projektas vadinosi „Rudenėlio turtai“. Vykdydami projektą stengėmės išsiaiškinti, kiek ir kokių įvairių gamtos turtų mums dovanoja ruduo.

   Mokiniai rinko įdomias daržoves, vaisius, gėles, kūrė rudenines puokštes ir darbelius iš gamtos gėrybių.  Taip pat su savo mokytojais rinko informaciją, eilėraščius, mįsles apie vaisius, sodo ir daržo uogas, daržoves, miško uogas, grybus, vaistažoles ir paruošė plakatus. Nepamiršo išsiaiškinti daržovių, grybų, vaisių, uogų ir vaistažolių naudos žmogaus organizmui, mokėsi sveikai maitintis.

   Na, o projekto pabaigoje mokiniai savo klasėse susiorganizavo vaistažolių arbatos gėrimą su įvairiais kepiniais, kuriuos kepant naudojame uogas, vaisius ir daržoves, grybus. Į šiuos darbus įtraukėme ir savo šeimų narius, o tai darydami jautėmės ypatingi, džiaugėmės ir didžiavomės savo darbu.

   Šiemet mūsų projektas užsitęsė, bet džiaugiamės, kad pabaigėme visus suplanuotus  projekto „Rudenėlio turtai“ darbus.

Mokytoja Rita Juodienė

Lapkričio 17 d. mūsų gimnazijoje vyko projekto “Sveikatai palankus” veiklos. Dalyvavo 1a ir 1b klasės mokiniai. Veiklos buvo labai smagios, įdomiai pateikta informacija. Mokiniai buvo įtraukti į individualius ir grupinius užsiėmimus. Visas priemones skyrė veiklų organizatoriai. Gaminome sveikų užkandžių “dėžutes”, kalbėjome apie sveikus ir nenaudingus sveikatai produktus, piešėme maisto piramides. Mokiniai sužinojo kaip nuo maisto priklauso mūsų emocijos. Kūrėme kompoziciją iš vaisių. 1a klasė sukūrė žmogeliuką, 1b – vaisių puokštę. Savaitgalio pusryčiams organizatoriai pateikė receptą – tikimės atsiras vaikučių, kurie pasigamins daržovių keksiukus.

Mokiniai pasakė komplimentus draugams ir mokytojoms. Už veiklas buvo apdovanoti prizais ir “Aš augu sveikas ir laimingas “ženkliukais.

Veiverių Tomo Žilinsko gimnazijos Ig – IVg.  klasių mokiniai lapkričio 18 d. dalyvavo  virtualioje karjeros konferencijoje moksleiviams, kurią organizavo Vokietijos ambasada kartu su Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmais bei renginių organizavimo ir vadybos agentūra „1 Vienintelis“.

Konferencijoje pranešimus skaitė Švietimo ekspertai Lukas Benevičius ir Laurynas Pečkaitis apie sėkmingos karjeros kūrimą.

 Dažnai geri pasiekimai mokykloje priklauso nuo savivertės, kai viskas sekasi – savivertė kyla. Toks žmogus tiesiog žino, kad viską gali išmokti ir jam tai nesukelia didelių problemų. Sunkiau tiems, kurie patenka į uždarą ratą – kažkas nesiseka, krenta savivertė, dingsta noras išmokti ir formuojasi apatija visai sistemai. Čia padėti gali tėvai, kurie nukreipia tinkama kryptimi, tačiau jokiais būdais neverčia ir nesprendžia už vaiką.  „Nereikia visko matyti juodai ar baltai. Geriausias sprendimas dažniausiai randamas kažkur pusiaukelėje – sumaišius juodą su balta. Svarbu suvokti, kad vaikas nėra „nuosavybė“ ir mes norime auginti kūrybišką, savarankišką ir drąsią asmenybę, ne paklusnų bei ribotą kloną. Normalus ryšys formuojasi tada, kai tėvai visada duoda patarimą, bet supranta, kad vaikas turi teisę ir nepaklausyti“, – pataria švietimo konsultantai.

Tarptautinės personalo valdymo ir atrankų kompanijos „Soprana Personnel International“ vadovė Diana Blažaitienė papasakojo apie tai, kaip ieškoti darbo neturint patirties, o „Klassmann Deilmann Lietuva“ generalinis direktorius Kazimieras Kaminskas bei „Vakarų medienos grupės“ personalo vadybininkė Monika Kalinauskaitė pasidalino verslo poreikiais bei patarė, kaip galima profesijas „pasimatuoti“ iš anksto.

Moksleiviai galėjo tiesiogiai užduoti jiems rūpimus klausimus pranešėjams ir iš karto išgirsti atsakymą į pateiktą klausimą.

Mokytoja Vilija Krasauskienė

Lapkričio 16 – 20 d. 5-8 kl. ir Ig-IVg klasių mokiniai mokosi NUOTOLINIU BŪDU.
Priešmokyklinio ugdymo grupių bei 1-4 kl. mokiniai ir toliau mokosi kontaktiniu būdu.
Pagarbiai,
Administracija

„Mes rūšiuojam“ – tai aplinkosauginis projektas, organizuojamas jau 9 metus iš eilės.  TIKSLAS: skatinti ir mokyti visuomenę, o ypač mokyklų auklėtinius, moksleivius, studentus, darželinukus rūšiuoti ir rinkti atskirai EEĮ ir NB atliekas, jų nešalinti su kitomis atliekomis, šviesti ir informuoti visuomenę.

Rudeninė atliekų surinkimo akcija vyks 2020 m. rugsėjo mėn. – 2021 m. vasario mėn. 
Renkamos atliekos: elektroniniai prietaisai, visa namuose vartojama įranga, žaislai, laisvalaikio ir sporto įranga, nešiojamos baterijos (kurias vartotojas naudoja žaisluose ir buitiniuose prietaisuose).

•EEĮ* – elektros ir elektroninė įranga.

•NB* – nešiojamosios baterijos ir akumuliatoriai.

Projekto prizas už surinktus taškus – nemokami bilietai į Forum Cinemas filmą visai klasei.

Parengė III g klasės mokinės. Konsultavo gamtos mokslų mokytojos.

Žmogaus imunitetas, arba imuninė sistema, yra pagrindinė mūsų organizmo sistema, galinti apsaugoti nuo peršalimo,  virusinių ir infekcinių ligų. Paprastai pavasarį, po ilgo šaltojo sezono, organizmui trūksta vitaminų, todėl pastebimas imuniteto susilpnėjimas. Rinkoje yra įvairių priemonių imunitetui stiprinti, tačiau būtina atsižvelgti, kad imuninė sistema turėtų būti stiprinama reguliariai visus metus. Imunitetą galima stimuliuoti vartojant įvairius vitaminus ir papildus, kurie skatins apsaugą nuo virusų, pagerins ir palaikys normalią organų funkciją.

Kas kenkia mūsų imunitetui?

• Nesveika mityba.

Lietuvoje su mityba susijusi rizika mirtingumui yra net 32 %, kai ES siekia 26 % vidurkį. Kasdien su maistu turėtume gauti būtinų organizmui medžiagų: riebalų, angliavandenių, baltymų, vitaminų, mineralinių medžiagų, skaidulų. Visų šių medžiagų santykis turi būti subalansuotas. Turime valgyti saikingai, kadangi net ir būtinų maisto medžiagų per didelis vartojimas, gali būti kenksmingas. Nepamiršti maisto įvairovės, kuo įvairesni maisto produktai vartojami, tuo daugiau gauname naudingų maistinių medžiagų. Labai svarbu valgyti kuo įvairesnes daržoves, vaisius, uogas, grūdinius produktus. Reikėtų vartoti kuo mažiau cukraus, nepersistengti su druskos ir riebalų kiekiu maiste bei nepamiršti gerti vandens.

• Stresas.

Stresas – tai natūrali mūsų smegenų ir kūno reakcija į iššūkius, reikalavimus ar problemas. Streso neišvengiame tiek darbo aplinkoje, tiek namuose, jis žalingai kenkia mūsų emocinei būklei ir sveikatai.

• Žalingi įpročiai.

Imunitetą silpnina ir žmogaus žalingi įpročiai, tokie kaip: alkoholis, rūkymas ir kt. Šios problemos yra labai aktualios, kadangi Lietuvoje alkoholio vartojimas vis dar dažnas. ES alkoholio vartojimo vidurkis siekia 6 %, o tuo tarpu Lietuvoje alkoholio vartojimo vidurkis siekia net 10 %. Taip pat įrodyta, jog Lietuvoje alkoholį ir tabaką vyrai vartoja dažniau nei moterys. Lietuva ne daug skiriasi ir tabako vartojimu lyginanat su ES. Lietuvoje tabako vartojimo vidurkis siekia – 15 %, o ES – 17 %. Taigi tokie skaičiai rodo, jog Lietuvoje žalingi įpročiai svarbi problema, kuri silpnina mūsų įmuninę sistemą ir bendrą savijautą.

• Nuovargis.

Pervargimas, neišsimiegojimas taip pat silpnina mūsų imuninę sistemą ir mažina darbingumą. Nuovargį rodo nenoras toliau dirbti, atbukęs dėmesys, bendras silpnumas, sutrikusi judesių koordinacija, padidėjęs irzlumas, sumažėjusi raumenų jėga ir ištvermė, sutrikusi nervų, kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių sistemų veikla.

Emocinis nuovargis. Esant šiam nuovargiui žmogų kamuoja irzlumas, dirglumas, depresiškumas, nepastovūs skausmai, nervinis išsekimas, nerimas. Kovoti su nuovargiu, kai jis tampa depresijos simptomu, padeda aktyvi sportinė veikla. Psichinės kilmės nuovargis neturi nieko bendra su fiziniu aktyvumu, todėl aktyvi sportinė veikla nepasižymi sekinančiu ir nuovargį didinančiu poveikiu. Priešingai, sportuojant organizme išsiskira endorfinai ir serotoninas, kurie padeda atsigauti protinei veiklai. 

Fizinis nuovargis. Tai normali būsena po sunkaus darbo. Jis pasireiškia dėl metabolinių procesų raumenyse, nepakankamos kraujotakos, deguonies trūkumo. Šis nuovargis gali pasireikšti įvairiose raumenų grupėse, priklausomai, kokį fizinį darbą žmogus dirbo.

Protinis nuovargis. Jis atsiranda užsitęsus smegenų veiklai (darbui), po kurios gali kisti mąstysena ar kiti asmenybės elgesiui nebūdingi bruožai. Protinio nuovargio simptomai: bloga dėmesio koncentracija, silpna arba visai bloga atmintis, apatiškumas, neatidumas, mieguistumas. Esant protiniam nuovargiui, nejaučiamas fizinis skausmas, nervų sistemos nuovargis yra dažnai žmonių ignoruojamas. Vis dėl to protinis nuovargis egzistuoja, nors atrodo, kad žmogaus būklė gera.

• Nepakankamas fizinis aktyvumas.

Manoma, kad šiandien visame pasaulyje daugiau nei 30% visų suaugusiųjų fizinis aktyvumas yra nepakankamas. Fizinio aktyvumo trūkumas susijęs su visų priežasčių mirtingumu, širdies ir kraujagyslių ligomis, 2 tipo cukriniu diabetu, vėžiu ir sutrikusia psichine sveikata. Fizinis aktyvumas taip pat yra nutukimo prevencija. Antsvorį turinčių žmonių daugėja ne tik tarp suaugusių bet ir tarp vaikų.

Kaip sustiprinti imunitetą?

Kaip ir buvo minėta, valgyti sveiką ir subalansuotą maistą. Kuo mažiau vartoti cukraus, mažinti riebalų kiekį maiste, valgyti saikingai. Įtraukti į savo mitybos racioną kuo daugiau daržovių, vaisių.

Venkite streso, jeigu nepavyksta jo išvengti užsiimkite mėgstama veikla, pradėkite medituoti, užsiimkite joga, skaitykite knygas, klausykite muzikos, sportuokite.

Ribokite alkoholio ir tabako vartojimą, o dar geriau atsisakykite šių ir kitų žalingų įpročių.

            Norint išvengti nuovargio stenkitės reguliariai eiti miegoti, t. y. keltis ir nueiti miegoti kiek įmanoma panašiu laiku, laikykitės miego rėžimo. Miegokite ne mažiau kaip 7-8 valandas. Prieš einat miegoti nesinaudokite elektroniniais prietaisais. Šviesą skleidžiančiais prietaisais patartina nesinaudoti jau likus valandai iki miego. Ekranų skleidžiama mėlyna šviesa trukdo hormono melatonino gamybai, kuris svarbus mūsų miego ritmui. Taip pat patartina nevalgyti bent 2-3 valandas prieš einant miegoti bei prieš miegą išsivėdinti kambarį.

Žmogaus kūnas yra tam, kad judėtų. Kitaip tariant, fizinis aktyvumas yra vienas iš būtinų mūsų kūno fiziologinių poreikių. Rekomenduojame judėti kasdien, stengtis kuo daugiau vaikščioti, bėgioti, važiuoti dviračiu, plaukioti ar užsiimti, bet kokia fizine veikla. Vietoje lifto, rinkitės laiptus, esant galimybei, vietoje automobilio pasirinkite ėjimą pėsčiomis ar važiavimą dviračiu. Nebūtina būti sportininku, tačiau judėti, būtina.

Taigi, laikantis šių rekomendacijų apsaugosite save nuo lėtinių ligų, sustiprinsite savo imuninę sistemą bei būsite sveikesni ir žvalesni!