Ankstyvą penktadienio rytą 7-IVg klasių mokiniai kartu su istorijos mokytoja E. Losevaite, fizinio ugdymo mokytoja J. Dranginiene, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja E. Chodiuškine vyko į Lenkiją, į edukacinę kelionę „Malbokas – Gdanskas – Sopotas – Štuthofas“.
Pirmoji stotelė buvo Malborkas. Čia aplankėme vieną didžiausių ir geriausiai išlikusių Viduramžių gynybinės ir rezidencinės architektūros pavyzdžių Vidurio ir Rytų Europoje, vieną monumentaliausių bei įspūdingiausių plytinės gotikos ansamblių Europoje – Malborko pilį. Klausydamiesi audio gido klaidžiojome jos labirintais.
Gdanske aplankėme Antrojo pasaulinio karo muziejų. Jame esančias ekspozicijas kūrė tarptautinių ekspertų komanda. Čia parodomi ne didieji karo mūšiai ar herojiški vadai, o tragiškas, kruvinas karo veidas. Daug dėmesio skiriama karo priežasčių analizei, teisingumo ir teisės karo lauke klausimams – elgesiui su priešų belaisviais, civiliais gyventojais, politinių sprendimų pasekmėms eiliniams gyventojams.
Susižavėjimą kėlė Gdansko senamiestis, kurio siauros gatvelės alsavo dar, rodos, neseniai gyvavusiais Viduramžiais. Klausydami gidės Liucijos pasakojimų pasinėrėme į miesto legendų verpetus, neapsakomą įspūdį paliko Šv. Mergelės Marijos bazilika, kuri yra didžiausia mūrinė bažnyčia pasaulyje.
Sopotas – kurortinis miestelis, kuriame džiaugėmės jūra, klausėmės tylaus ošimo, o vaikštinėdami ilgiausiu tiltu Europoje gėrėjomės pavasario saule, aplankėme ir Kreivąjį namą.
Paskutinė stotelė – Štuthofas. Nacių koncentracijos stovykla, pastatyta nuošalioje, šlapioje ir miškingoje vietovėje, šalia mažo miestelio Štutovo. Vedami gido ir klausydami kraupios stovyklos gyventojų istorijos, susimąstėme, koks trapus yra gyvenimas. Sunku buvo suvokti, kaip žmonės tokiomis sąlygomis galėjo išgyventi, kilo daug klausimų, kodėl žmogus praranda žmogiškumą, kaip tokiomis aplinkybėmis kiti išsaugo viltį. Vos įžengus į krematoriumą buvo sunku sulaikyti ašaras, dar ir dabar čia išlikęs mirties ir skausmo kvapas.
Už šią nuostabią kelionę, kurioje patyrime daug įvairialypių emocijų, labai norėčiau padėkoti istorijos mokytojai E. Losevaitei, kuri organizavo šią išvyką.
Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja E. Chodiuškinė
