Gruodžio 10 d. gimnazijoje duris atvėrė „Kalėdinis miestas”. Spindinčių namų apsuptoje Pokalbių aikštėje vyko diskusija „Adventiniai pašnekesiai”.
Adventas – laikotarpis, kada susimąstome apie nuveiktus darbus, kada galime pasvarstyti mums rūpimais klausimais, susitaikyti ne tik su įskaudinusiais, bet ir su savimi. Šį kartą mokiniai kartu su socialine pedagoge, pavaduotoja ugdymui, bibliotekininke diskutavo apie abejingumą. Jie aiškinosi, kodėl praeiname pro verkiantį žmogų, kodėl užmerkiame akis, kai matome skriaudžiamą draugą, kodėl nusisukame, kai mūsų prašo pagalbos. Priežasčių buvo daug. Dažniausia buvo įvardinta – baimė. Baimė dėl savo saugumo, dėl kitų pašaipų ir t.t. Kita labai svarbi priežastis – skubėjimas. Bėgdami nepastebime, kas vyksta aplinkui, mes apankame nuo savo tikslo siekimo ir pamirštame, kad esame ne vieni. Vienareikšmiai diskusijos dalyviai pritarė pavaduotojos ugdymui Loretos Jurkšaitės įžvalgoms: abejingumą augina virtualus bendravimas. Paskendę jo platybėse prarandame gyvą ryšį, užmirštame žmogiškąjį bendravimą. Diskusijos metu išgirstos mintys nors trumpam privertė sustoti ir susimąstyti, jog šiandien tikrai pasiilgę gyvo bendravimo, kad galime kovoti su abejingumu, dovanoti šilumą ir supratingumą artimui.
Už Kalėdinės dvasios įžiebimą, stebuklo sukūrimą norėčiau padėkoti mokiniams, klasių vadovams, ypatingai lietuvių kalbos ir literatūros mokytojai Ingridai Skrinskienei ir dailės bei technologijų mokytojui Sauliui Starkui, už diskusijos inicijavimą – gimnazijos direktorei Audronei Raibužienei.
Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Eglė Chodiuškinė
