Lapkričio 16 – 20 d. 5-8 kl. ir Ig-IVg klasių mokiniai mokosi NUOTOLINIU BŪDU.
Priešmokyklinio ugdymo grupių bei 1-4 kl. mokiniai ir toliau mokosi kontaktiniu būdu.
Pagarbiai,
Administracija
Mes rūšiuojam
„Mes rūšiuojam“ – tai aplinkosauginis projektas, organizuojamas jau 9 metus iš eilės. TIKSLAS: skatinti ir mokyti visuomenę, o ypač mokyklų auklėtinius, moksleivius, studentus, darželinukus rūšiuoti ir rinkti atskirai EEĮ ir NB atliekas, jų nešalinti su kitomis atliekomis, šviesti ir informuoti visuomenę.
Rudeninė atliekų surinkimo akcija vyks 2020 m. rugsėjo mėn. – 2021 m. vasario mėn.
Renkamos atliekos: elektroniniai prietaisai, visa namuose vartojama įranga, žaislai, laisvalaikio ir sporto įranga, nešiojamos baterijos (kurias vartotojas naudoja žaisluose ir buitiniuose prietaisuose).
•EEĮ* – elektros ir elektroninė įranga.
•NB* – nešiojamosios baterijos ir akumuliatoriai.
Projekto prizas už surinktus taškus – nemokami bilietai į Forum Cinemas filmą visai klasei.
Parengė III g klasės mokinės. Konsultavo gamtos mokslų mokytojos.
Imuniteto stiprinimas
Žmogaus imunitetas, arba imuninė sistema, yra pagrindinė mūsų organizmo sistema, galinti apsaugoti nuo peršalimo, virusinių ir infekcinių ligų. Paprastai pavasarį, po ilgo šaltojo sezono, organizmui trūksta vitaminų, todėl pastebimas imuniteto susilpnėjimas. Rinkoje yra įvairių priemonių imunitetui stiprinti, tačiau būtina atsižvelgti, kad imuninė sistema turėtų būti stiprinama reguliariai visus metus. Imunitetą galima stimuliuoti vartojant įvairius vitaminus ir papildus, kurie skatins apsaugą nuo virusų, pagerins ir palaikys normalią organų funkciją.
Kas kenkia mūsų imunitetui?
- Nesveika mityba.
Lietuvoje su mityba susijusi rizika mirtingumui yra net 32 %, kai ES siekia 26 % vidurkį. Kasdien su maistu turėtume gauti būtinų organizmui medžiagų: riebalų, angliavandenių, baltymų, vitaminų, mineralinių medžiagų, skaidulų. Visų šių medžiagų santykis turi būti subalansuotas. Turime valgyti saikingai, kadangi net ir būtinų maisto medžiagų per didelis vartojimas, gali būti kenksmingas. Nepamiršti maisto įvairovės, kuo įvairesni maisto produktai vartojami, tuo daugiau gauname naudingų maistinių medžiagų. Labai svarbu valgyti kuo įvairesnes daržoves, vaisius, uogas, grūdinius produktus. Reikėtų vartoti kuo mažiau cukraus, nepersistengti su druskos ir riebalų kiekiu maiste bei nepamiršti gerti vandens.
- Stresas.
Stresas – tai natūrali mūsų smegenų ir kūno reakcija į iššūkius, reikalavimus ar problemas. Streso neišvengiame tiek darbo aplinkoje, tiek namuose, jis žalingai kenkia mūsų emocinei būklei ir sveikatai.
- Žalingi įpročiai.
Imunitetą silpnina ir žmogaus žalingi įpročiai, tokie kaip: alkoholis, rūkymas ir kt. Šios problemos yra labai aktualios, kadangi Lietuvoje alkoholio vartojimas vis dar dažnas. ES alkoholio vartojimo vidurkis siekia 6 %, o tuo tarpu Lietuvoje alkoholio vartojimo vidurkis siekia net 10 %. Taip pat įrodyta, jog Lietuvoje alkoholį ir tabaką vyrai vartoja dažniau nei moterys. Lietuva ne daug skiriasi ir tabako vartojimu lyginanat su ES. Lietuvoje tabako vartojimo vidurkis siekia – 15 %, o ES – 17 %. Taigi tokie skaičiai rodo, jog Lietuvoje žalingi įpročiai svarbi problema, kuri silpnina mūsų įmuninę sistemą ir bendrą savijautą.
- Nuovargis.
Pervargimas, neišsimiegojimas taip pat silpnina mūsų imuninę sistemą ir mažina darbingumą. Nuovargį rodo nenoras toliau dirbti, atbukęs dėmesys, bendras silpnumas, sutrikusi judesių koordinacija, padidėjęs irzlumas, sumažėjusi raumenų jėga ir ištvermė, sutrikusi nervų, kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių sistemų veikla.
Emocinis nuovargis. Esant šiam nuovargiui žmogų kamuoja irzlumas, dirglumas, depresiškumas, nepastovūs skausmai, nervinis išsekimas, nerimas. Kovoti su nuovargiu, kai jis tampa depresijos simptomu, padeda aktyvi sportinė veikla. Psichinės kilmės nuovargis neturi nieko bendra su fiziniu aktyvumu, todėl aktyvi sportinė veikla nepasižymi sekinančiu ir nuovargį didinančiu poveikiu. Priešingai, sportuojant organizme išsiskira endorfinai ir serotoninas, kurie padeda atsigauti protinei veiklai.
Fizinis nuovargis. Tai normali būsena po sunkaus darbo. Jis pasireiškia dėl metabolinių procesų raumenyse, nepakankamos kraujotakos, deguonies trūkumo. Šis nuovargis gali pasireikšti įvairiose raumenų grupėse, priklausomai, kokį fizinį darbą žmogus dirbo.
Protinis nuovargis. Jis atsiranda užsitęsus smegenų veiklai (darbui), po kurios gali kisti mąstysena ar kiti asmenybės elgesiui nebūdingi bruožai. Protinio nuovargio simptomai: bloga dėmesio koncentracija, silpna arba visai bloga atmintis, apatiškumas, neatidumas, mieguistumas. Esant protiniam nuovargiui, nejaučiamas fizinis skausmas, nervų sistemos nuovargis yra dažnai žmonių ignoruojamas. Vis dėl to protinis nuovargis egzistuoja, nors atrodo, kad žmogaus būklė gera.
- Nepakankamas fizinis aktyvumas.
Manoma, kad šiandien visame pasaulyje daugiau nei 30% visų suaugusiųjų fizinis aktyvumas yra nepakankamas. Fizinio aktyvumo trūkumas susijęs su visų priežasčių mirtingumu, širdies ir kraujagyslių ligomis, 2 tipo cukriniu diabetu, vėžiu ir sutrikusia psichine sveikata. Fizinis aktyvumas taip pat yra nutukimo prevencija. Antsvorį turinčių žmonių daugėja ne tik tarp suaugusių bet ir tarp vaikų.
Kaip sustiprinti imunitetą?
Kaip ir buvo minėta, valgyti sveiką ir subalansuotą maistą. Kuo mažiau vartoti cukraus, mažinti riebalų kiekį maiste, valgyti saikingai. Įtraukti į savo mitybos racioną kuo daugiau daržovių, vaisių.
Venkite streso, jeigu nepavyksta jo išvengti užsiimkite mėgstama veikla, pradėkite medituoti, užsiimkite joga, skaitykite knygas, klausykite muzikos, sportuokite.
Ribokite alkoholio ir tabako vartojimą, o dar geriau atsisakykite šių ir kitų žalingų įpročių.
Norint išvengti nuovargio stenkitės reguliariai eiti miegoti, t. y. keltis ir nueiti miegoti kiek įmanoma panašiu laiku, laikykitės miego rėžimo. Miegokite ne mažiau kaip 7-8 valandas. Prieš einat miegoti nesinaudokite elektroniniais prietaisais. Šviesą skleidžiančiais prietaisais patartina nesinaudoti jau likus valandai iki miego. Ekranų skleidžiama mėlyna šviesa trukdo hormono melatonino gamybai, kuris svarbus mūsų miego ritmui. Taip pat patartina nevalgyti bent 2-3 valandas prieš einant miegoti bei prieš miegą išsivėdinti kambarį.
Žmogaus kūnas yra tam, kad judėtų. Kitaip tariant, fizinis aktyvumas yra vienas iš būtinų mūsų kūno fiziologinių poreikių. Rekomenduojame judėti kasdien, stengtis kuo daugiau vaikščioti, bėgioti, važiuoti dviračiu, plaukioti ar užsiimti, bet kokia fizine veikla. Vietoje lifto, rinkitės laiptus, esant galimybei, vietoje automobilio pasirinkite ėjimą pėsčiomis ar važiavimą dviračiu. Nebūtina būti sportininku, tačiau judėti, būtina.
Taigi, laikantis šių rekomendacijų apsaugosite save nuo lėtinių ligų, sustiprinsite savo imuninę sistemą bei būsite sveikesni ir žvalesni!
Projektas „Mokyklų aprūpinimas gamtos ir technologinių mokslų priemonėmis“
Mokantis gamtos paslapčių svarbu plėtoti pažinimo kompetenciją, kurią sudaro smalsumas, domėjimasis, informacijos rinkimas ir apdorojimas. Naudojant įvairius būdus pasauliui pažinti ir tyrinėti – stebėjimą, bandymą, mokiniams lengviau suvokti, įsisąmoninti ir įprasminti savo žinias ir patyrimą.
Veiverių Tomo Žilinsko gimnazijos pradinio ugdymo mokytojos džiaugiasi turėdamos galimybę plėtoti ir įtvirtinti mokinių žinias, pamokose naudodamos gamtamokslinio ugdymo priemones, įsigytas dalyvaujant projekte „Mokyklų aprūpinimas gamtos ir technologijų mokslų priemonėmis“.
Mokytoja V. Petkevičienė ir 2 klasės mokiniai eksperimentavo ir mokėsi atpažinti judančius objektus, palyginti jų kelią, greitį ir laiką. Kitos pasaulio pažinimo pamokos metu mokiniai praktiškai naudojosi paprasčiausiais buitiniais ilgio, laiko, temperatūros matavimo prietaisais. 3 klasės mokiniai mokėsi gamtoje ieškoti priežasties ir pasekmės ryšių bei daryti išvadas. Naudodamiesi lupa, petri lėkštele, rulete, chronometru, siūlais ir kompasu, mokiniai išmoko nustatyti pasaulio kryptis, susipažino su artimiausioje aplinkoje esančiu gamtos orientyru – skruzdėlynu ir jo gyventojais. Mokytoja R. Budžiulienė džiaugėsi, jog 3 klasės mokiniai kruopščiai atliko užduotis ir aktyviai dalyvavo ugdymosi procese. Aktyvus ir kūrybingas mokymasis, naudojant įvairias gamtamokslines priemones, ugdo gamtamokslines mokinių kompetencijas.
SVARBU!
Informuojame Jus, kad dėl nustatytų COVID-19 ligos atvejų gimnazijoje priimtas sprendimas ugdyti 5-8 klasių ir I-IV gimnazijos klasių mokinius nuotoliniu būdu nuo 2020 m. spalio 21 d. iki 2020 m. spalio 23 d.
Pagarbiai,
administracija
Rudenėlio šventė
Krenta lapas uosio,
Krenta lapas klevo
Dėdė Rudenėlis
Žemėn atkeliavo.
Šiais žodžiais spalio 2 d. abiejų ”Ežiukų” grupių priešmokyklinukai pradėjo rudenėlio šventę, dainavo, šoko, žaidė ratelius. Vaikai vardino vaisius, daržoves pagal išvaizdą, spalvą. Bandė pažinti iš skonio, kvapo, formos. Spaudė ir ragavo sultis. Iš daržovių kūrė kompozicijas, vėrė puokštes derinant spalvas. Rudenėlis paliko pilną kraitę vaišių ir gražias šventės akimirkas. Kartu džiaugėsi priešmokyklinio ugdymo mokytojos J. Joneliūnienė, R. Jasūdienė, muzikos mokytoja G. Kereišienė, šokių mokytoja J. Beikauskienė.
Pirmasis projekto „Eik taip, kaip eina laisvė“ etapas
Šeštadienį, spalio trečiąją, grupė gimnazistų, lydimi direktoriaus pavaduotojos ugdymui Loretos Jurkšaitės, lietuvių kalbos mokytojos Ingridos Skrinskienės ir socialinės pedagogės Nijolės Spūdienės, aplankė sostinę. Vilniuje lankėmės Okupacijos ir laisvės kovų muziejuje, kuris įsikūręs buvusiuose KGB rūmuose, kur penkiasdešimt metų buvo planuojami ir vykdomi sovietų nusikaltimai. Mokiniams šiurpą kėlė kvapą gniaužiančios nuotraukos, gido pasakojimas apie kalinamųjų gyvenimo sąlygas, kankinimą, mirties nuosprendžių vykdymą.
Kitas mūsų kelionės tikslas – Televizijos bokštas. Prisiminėme ir tylos minute pagerbėme žuvusius sausio 13–ąją. Klausėme gido pasakojimo apie Televizijos bokšto gynybą, iš keturioliktojo Televizijos bokšto aukšto gėrėjomės Vilniaus panorama. Tai buvo pirmasis projekto „Eik taip, kaip eina laisvė“ etapas.
Skelbiama atranka logopedo pareigoms užimti.
Europos kalbų diena 2020 m.
Rugsėjo 26 d. Europos Sąjungoje švenčiama šventė, skirta Europos Sąjungos kalboms. Pirmą kartą švęsta 2001 m. Jos metu Europos valstybėse organizuojami įvairūs renginiai, siekiant paskatinti kalbų mokymosi įvairovę, išugdyti pagarbą visoms Europos kalboms.
Šių metų Europos kalbų diena mūsų gimnazijoje skirta Justino Marcinkevičiaus atminimui. Mokiniai jo kūrinius vertė į pasirinktą užsienio kalbą.
Justinas Marcinkevičius – Lietuvos poetas, dramaturgas, vertėjas, akademikas, visuomenės veikėjas, dalies lietuvių visuomenės dar sovietmečiu buvo vertinamas kaip „tautos poetas“. Jis kūrė daugiausia sudėtingomis sovietinio totalitarizmo sąlygomis. Jo kūriniams itin būdinga metaforiškas kalbėjimas, užuominos ir nutylėjimai. Pagrindinės Just. Marcinkevičiaus kūrybos temos buvo Lietuva, jos istorija, dabartis, gamta ir kultūra, žmogus Tėvynėje ir pasaulyje, žmogaus egzistencinė problematika: laimė, kančia, ištikimybė, pareiga, dora.
Anglų kalbos mokytojos: Evita Maksvytienė, Kristina Brazaitytė, Kristina Sabaliauskaitė, rusų kalbos mokytoja Janė Karalevičienė.