Nuo Vilniaus bokštų iki „Davatkyno“ ramybės

Gražią dovaną Lietuvos gimtadieniui paskyrėme mes, gimnazijos penktokai.
Balandžio pradžioje važiavome į Vilnių. Kelionės metu apžiūrėjome Katedrą, Gedimino pilies kalną, pabuvojome Katedros varpinėje, pasivaikščiojome Vilniaus senamiesčiu pro Šventos Onos Bažnyčią, Aušros vartus, Vilniaus rotušę. Kelionė buvo labai įspūdinga dar ir tuo, kad iš Kauno važiavome traukiniu: susipažinom su viena iš seniausių Lietuvoje Vilniaus geležinkelio stotimi, pabuvojom 2011 m. įkurtame stoties Geležinkelio muziejuje.
Antroji kelionė – į Davatkyno muziejų. Muziejus įsikūręs Naujasodžio kaimo pušyno šlaite, Šilavoto seniūnijoje. Daugiau nei šimtmetį čia veikė neformalus moterų vienuolynas, kuriame gyveno pamaldžios moterys – davatkėlės. Muziejų įkūrė Danguolė Lincevičienė. Ji mus pasitiko prie Šilavoto Jėzaus širdies bažnyčios, kuri pastatyta 1902 metais. Labai įdomiai papasakojo apie klebonijoje esantį giliausią Lietuvoje šulinį ir apie skulptūrų takelį, kuris veda į muziejų. Visą šimtmetį čia gyvenusios davatkėlės takeliu kasdien skubėdavo į bažnyčią. Davatkyno teritorijoje stovėjo 7 gyvenamieji namai: vieni jų didesni, kiti labai maži. Vienu metu čia gyveno keturiolika moterų. Šiandieną yra išlikę du autentiški gyvenameiji namai, du ūkiniai statiniai – pašiūrė ir rūsys. Nedidelėje teritorijoje sutelkti pastatai suformavo tarsi atskirą gyvenvietę. Nameliuose įrengtos ekspozicijos, kurios supažindina su čia gyvenusių moterų buitimi, kasdieniais darbais, pamaldumo tradicijomis. Apžiūrėję muziejų aplankėme Naujasodžio piliakalnį ir Pažarsčio pilkapyną.
Po to susikūrėme laužą, kepėm dešreles, žaidėm miškelyje, Trakeliu vadinamu.
5 kl. vadovė N.Bendaravičienė

You may also like...

Comments are closed.